EMILIJA DAKTARAVIČIENĖ

1919 09 27 – 2015 08 31

2014 metų rudenį profesorė Emilija Daktaravičienė šventė prasmingą devyniasdešimt penkerių metų sukaktį. Šalies oftalmologų bendruomenė, buvę pacientai, draugai ir bičiuliai, sveikindami vieną garsiausių šalies okulistų bendruomenės narių, judrią, žvalią ir visada besišypsančią profesorę, linkėjo sveikatos ir neblėstančio optimizmo. Habilituota biomedicinos mokslų daktarė profesorė Emilija Daktaravičienė, kiek leido jėgos, viskuo domėjosi, puikiai prisiminė darbą Kauno akių ligų klinikose, akademinį darbą medicinos fakultete, galėjo valandų valandas pasakoti apie pacientus, kolegas, studentus. E. Daktaravičienė buvo artimai susijusi su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomene. Daug žmonių, turėjusių regėjimo sutrikimų, kreipdavosi pagalbos ar konsultacijos būtent į E. Daktaravičienę ir jos vadovaujamą Kauno akių ligų kliniką. Gydytoja maloniai ir noriai bendravo su visais. Profesorė buvo Katalikiškojo Prano Daunio fondo tarybos narė nuo pat šio fondo veiklos pradžios, nuo 1992 metų. Pastaruosius pora metų fondo tarybos garbės narė. Šių metų balandžio 27 dieną dalyvavo fondo tarybos išplėstiniame posėdyje, viešai kalbėjo Lietuvos aklųjų bibliotekos salėje Vilniuje. Kaip dabar paaiškėjo, tai buvo paskutinis garbios mokslininkės bendravimas su publika. Šių metų paskutinę vasaros dieną, rugpjūčio 31-ąją, mus pasiekė liūdna žinia – staiga mirė profesorė. Netekome garbaus, Lietuvos mokslui ir aklųjų bendruomenei daug nusipelniusio žmogaus, bet liko šviesūs prisiminimai, pacientų padėkos, gausybė straipsnių, knygų.

Emilija Daktaravičienė (Kublickaitė) gimė 1919 m. rugsėjo 27 d. Ruonių vienkiemyje, Šiaulių apskrityje. 1940 m. baigė Linkuvos gimnaziją. 1940–1942 m. lankė Gailestingųjų seserų kursus Kaune. 1944–1949 m. studijavo Kauno valstybiniame universitete, Medicinos fakultete. Baigusi studijas pradėjo dirbti to paties fakulteto Akių ligų katedroje vyresniąja laborante. Po metų ji – Kauno medicinos instituto Akių ligų katedros klinikos ordinatorė. 1953–1956 m. studijavo Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) I. Mečnikovo medicinos institute. 1957 m. apsigynė medicinos mokslų kandidatinę disertaciją ir jai buvo suteiktas medicinos mokslų kandidato laipsnis.

Grįžusi į Kauną, Emilija visa širdimi pasinėrė į mokslinį, praktinį ir tiriamąjį oftalmologinį darbą. Tyrė aklumo ir silpnaregystės priežastis Lietuvoje, domėjosi sutrikusio regėjimo vaikų ir moksleivių medicinine priežiūra. 1958 m. Kauno medicinos instituto vadovybė ją paskyrė Akių ligų katedros vedėja. Šias pareigas ėjo net trisdešimt metų. 1963–1966 m. E. Daktaravičienė – Kauno medicinos instituto doktorantė, 1963 m. jai suteikiamas docentės laipsnis, 1967 m. apsigina habilituoto daktaro disertaciją, 1969 m. suteikiamas profesorės mokslo laipsnis.

Istoriškai susiklostė, kad tarp Lietuvos akių gydytojų ir neregių jau nuo XX a. pradžios užsimezgė draugiški ir glaudūs ryšiai. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje profesorės E. Daktaravičienės dėka jie tapo dar artimesni ir prasmingesni. 1970 m. rugsėjo 1 dieną įsteigiama Kauno medicinos instituto Regos apsaugos žinybinė mokslinio tyrimo laboratorija. Jos vedėja paskiriama profesorė E. Daktaravičienė. Laboratorijos išlaikymą 20 metų finansavo Lietuvos aklųjų draugija (LAD). Čia buvo suburtas labai aktyvus mokslininkų oftalmologų kolektyvas, kuris vykdė mokslinius tiriamuosius darbus, sprendė aklumo problemas, vedė sutrikusio regėjimo žmonių išsamią apskaitą. Pati profesorė yra parašiusi keletą knygų apie akių ligas ir jų gydymą, apie 400 straipsnių oftalmologine tematika. Viename interviu profesorė yra pasakiusi: „Oftalmologo profesiją pasirinkau iš gailesčio akliesiems. Kaune matydavau daug aklų žmonių, kuriems vis kažkas padėdavo, nuolat mąstydavau, kaip galima tokiems žmonėms padėti, skaitydavau žurnalus, knygas. Susigyvenau su šiais žmonėmis.“

Už prasmingą gyvenimo kelio pasirinkimą ir sugrąžintą akių šviesą jai dėkingi šimtai ir tūkstančiai žmonių. Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas 1996 m. liepos 2 d. dekretu Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvai, jos ūkiui, kultūrai, mokslui ir švietimui habilituotą daktarę profesorę Emiliją Daktaravičienę apdovanojo Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.

Netekome profesorės Emilijos Daktaravičienės, ji amžino poilsio atgulė Palangos kapinėse, bet liko prasmingi Jos darbai, gausus būrys dėkingų žmonių, kuriems profesorė grąžino ar išsaugojo akių šviesą. Šimtai straipsnių periodiniuose ir moksliniuose leidiniuose, knygos oftalmologijos klausimais, mokslinėse bei praktinėse konferencijose skaityti pranešimai. Lietuvos aklųjų biblioteka saugo profesorės balso garso įrašus, kalbas bei pasisakymus, įrašytus įvairių renginių bei susitikimų metu. Šviesus atminimas ilgam išliks daugelio ją pažinojusių žmonių širdyse. Didžiuojamės ir džiaugiamės, kad Lietuva turėjo tokį puikų ir nuoširdų žmogų.

KPDF tapybos vardu

Juozas Valentukevičius

Grįžti į naujienų puslapį