Katalikiškasis Prano Daunio fondas savo veiklą plėtoja trimis svarbiausiomis kryptimis: - labdara; Pateikiame svarbesniuosius fondo atliktus darbus. Prano Daunio fondas kasmet rengia aklųjų maldos dienas. Jų metu aklieji drauge meldžiasi, bendrauja, vyksta kultūrinė programa. Vienas iš jos elementų - susitikimai su visuomene. Jų metu patys neregiai pasakoja apie savo gyvenimą bei veiklą, o regintieji praktiškai įsitikina, ką iš tikrųjų gali regėjimo netekęs žmogus. Jau surengta dešimt maldos dienų: Šiluvoje, Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, gimtosiose P. Daunio Kuktiškėse ir kt. Lietuvos miestuose. Kupiškyje 1994 m. vyko maldų ir susikaupimo savaitė. Fondas pagal išgales leidžia religinę literatūrą Brailio raštu ir garso kasetėse bei kompaktinėse plokštelėse. Ateityje ketinama pradėti leisti religinės literatūros silpnaregiams padidintais reginčiųjų rašmenimis. Fondas reginčiųjų raštu išleido Prano Daunio raštus bei dr. Valentino Vytauto Toločkos sudarytą prisiminimų apie P. Daunį knygą "Skleidęs šviesą tamsoje". Fondas parėmė pirmąsias Alvydo Valentos, Valentino Čyžo, Marijos Misevičienės poezijos knygas. Fondas nuolat remia akluosius literatus, leidžiančius savo kūrybos knygas. Iš viso per 10 metų paremta 14 knygų leidyba.. 1998 m. suorganizuota koncertinė-pažintinė kelionė į Italiją, į Pietų Tirolį. Fondo narius priėmė Pietų Tirolio aklųjų vadovė Marija Pircher Fischnaler. Išvykos metu delegacija susipažino su Italijos neregiais ir jų gyvenimų, aplankė Vatikaną. Fondas parėmė dviejų dainininkių - Onutės Matusevičiūtės ir Zitos Klibavičienės - koncertines keliones. Nuo 1996 m. kasmet maždaug 200 Lietuvos aklųjų skiriama kalėdinė labdara. Fondas labdarą gali skirti todėl, kad turi nuoširdžių bičiulių, padedančių lėšomis. Pirmiausia tai Austrijos aklųjų katalikų organizacija ir jos vadovas Maks Rosbacher. Kalėdinė labdara akliesiems išdalinama per Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos struktūrinius padalinius - apskričių tarybas. Per 10 veiklos metų 35 žmonėms suteikta finansinė parama: knygoms leisti, kompiuteriams ir kompiuterinei technikai įsigyti, koncertinėms kelionėms organizuoti, bei mokslui reikalingos literatūros įsigijimui ar skaitytojui samdyti. Finansiškai Fondą remia beveik be išimties tik užsienio - Vokietijos, Austrijos, Pietų Tirolio - aklųjų organizacijos, todėl KPDF ir gali teikti labdarą ir finansinę paramą žmonėms su regėjimo negale. Geri ir draugiški santykiai Fondą sieja ir su seniausia ir didžiausia mūsų šalies neregių organizacija - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga bei Lietuvos aklųjų biblioteka. Su šiomis organizacijomis Fondas ruošia bendrus projektus ir vykdo labdaros veiklą.
|